Murano ir Burano: diena Venecijai savo grožiu nenusileidžiančiose salose

Ar yra iš jūsų kas buvę Venecijoje, bet dėl kažkokių priežasčių neaplankę Murano ir Burano salų? Tikiu, kad tokių, ypatingai keliavusių savarankiškai, tikrai atsiras. Aš esu viena iš jų. Gal dėl to, kad keliaudama po Italiją pirmus kartus dar neturėjau patirties arba niekas apie tai nepapasakojo, o paskaityti apie tai nesugalvojome. Gal ir nelabai norėjome, nes juk tiek daug pamatyti reikia kai į Italiją keliauji pirmą kartą.

Aplankykime Murano ir Burano.

Tiems, kas į Veneciją atvyksta traukiniu į pagrindinę Santa Lucia stotį, matematika paprasta – Ferrovia (S. Lucia) „D“ stotelėje reikia sėsti į 4.2 maršrutinį laivą, kuris nuplukdins tiesiai į Murano.

Tiems, kas atvažiuoja į Veneciją automobiliu, pasidalinsiu keletu naudingų patarimų: parkavimo aikštelės Venecijoje kainuoja nemažai. Už valandą galima sumokėti iki 5 еur. Pasirinkus stovėjimo aikštelę šalia Capitaneria di Porto, kurioje valanda kainuoja 2 eurus ir iš kurios matosi netoliese esantis pėsčiuosius iš ten pervežantis traukinukas „People Mover“, net sumokėję 1.50 eur už 5 minučių kelionę asmeniui iki Venezia Pl. Le Roma, už dienos stovėjimą sutaupysite dviems geroms picoms ar dviems porcijoms Carbonara makaronams.

Iš Pl. De Roma stotelės, esančios šalia Calatrava tilto, sėskite į 4.1 arba 4.2 maršruto laivą, kuris nuplukdins iki Murano salos. Murane geriausia išlipti stotelėje Murano Museo.

Čia galėsite pasivaikščioti po “sumažintą” Veneciją. Murano saloje architektūra labai panaši į Venecijos, tik namai čia vietoje trijų, keturių aukštų, yra dviaukščiai. Ir turistų čia kur kas mažiau. Nesunkiai rasite skverelį ar nuošalų suoliuką prie kanalo, ant kurio sėdėdami galėsite stebėti pavienius vietinių gyventojų į namus parvairuojamus laivelius. Ar net galėsite ramiai nusnausti. Beje, Murano stiklo krautuvėlės čia kur kas solidesnės nei pačioje Venecijoje. Vietiniai sako, kad ir pats stiklas čia itališkas. Nežinau, kiek tai tiesos, bet kokybe jie tikrai pranašesni už Venecijos suvenyrų parduotuvėse esančius papuošalus, kurie toli gražu neatrodo rimtai. O kainos tokios pat kaip Venecijoje.

Pasivaikščioję po Murano ir suvalgę Spagetti Carbonara, pasigardžiavę privalomąja Schpritz taure, galite judėti link Burano. Vandens autobusas Nr. 12 į Burano plaukia iš Murano Faro stotelės.  Pakeliui į Burano praplaukiame keletą mažučių tiek gyvenamų salų, į kurias išleidžiame vietinius gyventojus, tiek negyvenamų žolėmis apaugusių salų su apleistais, apgriuvusiais namais, į kurias nežinia kiek laiko niekas neužsuka ir kurios, nors paskendusios tarp jūros mėlynumo ir nutviekstos saulės, neatrodo labai baugiai, apsiniaukusią dieną būtų labai gera vieta filmuoti siaubo filmus.

Tik išlipę Burano saloje pamatome, kuo ji ypatinga. Čia spalvotų it saldainiai namelių fiesta prasideda nuo pat prieplaukos. Ir kuo tolyn, tuo gražyn.. Akys negali atsidžiaugti vakarinės ryškios saulės nutviekstomis įvairiausių spalvų namelių virtinėmis, mažyčiais tilteliais, jaukiomis suvenyrų parduotuvėlėmis. 

Praleidę keletą valandų siaurose spalvotose Burano gatvelėse plaukiame atgal link Venezia Fundamente Nove stoties vandens autobusu Nr. 12, kuriame užklupti lietaus su žaibais, bet sėdėdami saugiai po stogeliu, žvilgsniais palydime pakrypusį Burano San Martino bažnyčios bokštą. Venezia Fundamente Nove persėdame į 4.1, 4.2 arba 5.1 vandens autobusą ir grįžtame iki Pl. Le Roma stoties. 

Dabar galiu pasakyti: Veneciją mačiau visokią – saulėtą ir karštą, vakarinę ir naktinę, su lietum, ir net su žaibais.